Press "Enter" to skip to content

Tikrieji Kaišiadorių diskriminacijos atspindžiai

Papildyta 18:30, 2019-11-13

Kaip ir nuogąstavau savo rašinyje žemiau prie šio farso prisideda dar daugiau “plunksnagraužių” – štai Jums ir Laisvės TV šaukliai – “Rūta Miliūtė is with Laura Blevičiūtė” kuri skelbia savo komentarą kurio esmės nesupratau – nei kokia gerb. Rūtos ir jos atstovaujamos TV pozicija, nei kas tie judošiai? “Bausti negalima, pasigailėti” ar “Bausti, pasigailėti negalima”? Svarbiau pakviesti praktikantę į savo rengiamą IPTV laidą ir išspausti iš jos visus “laikus”. Neabejoju, kitoje Laisvė TV laidoje dalyvaus Laura Blaževičiūtė ir pasakos kaip praktika Kaišiadorių “Atspindžiai” laikraštyje ją moraliai ir dvasiškai sužlugdė… Apmaudu, jog Laura nesuprato, kad šioje istorijoje ji tapo manipuliacijų objektu ir reitingų kėlimo įrankiu. Ne problemos katalizatoriumi, nes apie realias jos galimos diskriminacijos priežastis neužsimenama.


Pažvelkime kitaip

Pastarosiomis dienomis vis randasi dviprasmiškų istorijų susijusių su negalia arba neįgaliais žmonėmis. Žiežmariai, Biržai, dabar Kaišiadorių “Atspindžiai”. Visuose aiški perskyra tarp įgalios visuomenės dalies ir neįgaliųjų. Todėl Lauros Blaževičiūtės istorija tapusi neįgaliųjų teisių gynėjų “bačka” verta paminėti ir “iš kitos pusės”. Triukšmas keliamas aplink šią istoriją yra svarbesnis nei pati priežastis – galima praktikantės diskriminacija. Šis triukšmas padarys daugiau bėdos neįgaliems, nei iš to pasimokys abi visuomenės dalys – įgalieji ir ne. Taip “valdžiažmogiai” ir “žvaigždūnai” eilinį kartą pasinaudos žmonių su negalia problemomis ir didins savo populiarumą, tačiau realių pokyčių užtikrinant žmonių su negalia teises nebus – nei vieni nei kiti problemų neanalizuoja, nenurodo priežasčių ir juo labiau nei pajėgūs, nei nori jų spręsti iš esmės. Taip bus dar labiau sustiprintas mitas apie įtraukią valstybės politiką.

Be “valdžiažmogių” ir garsenybių pareiškimų kuriais bjaurimasi tokiais įvykiais egzistuoja ir kita medalio pusė – patys neįgalieji, kurie dėl akivaizdžių dalykų neretai reaguoja švelniai sakant per karštai. Kad jau esu kaip “Atspindžių” redakcijoje praktiką atlikusi studentė Laura Blaževičiūtė – su judėjimo negalia, nors ji vaikšto, o aš ne – turiu teisę į savo nuomonę ir komentarą dėl anos medalio pusės – neįgaliųjų atsakomybės tokiose istorijose. Nebijau nurodyti į ją, nes jei į praktikos vadovės, “Atspindžių” redaktorės Virginijos Šimkūnienės pateiktus vertinimo argumentus būtų sureaguota ramiai, o ne emocionaliai, rezultatai būtų kitokie. Jos formuluotėje “Iki 10 pritrūko, nes didesnes studentė galimybes riboja judėjimo trūkumas” yra vienintelė galima klaida, paskutiniame žodyje “trūkumas” kurį pakeitus žodžiu “negalia” viskas stotųsi į savo vietas.

Suprantu dvidešimtmetę Laurą, tai skaudina, tačiau šio skaudulio priežastis ne Kaišiadorių “Atspindžių” redakcijoje. Įskaudinusi praktikos vertinimo formuluotė – karti realybė su kuria ji (Laura) susiduria spėju nuo gimimo. Ją galima neigti, ignoruoti, tačiau ji yra ir nuo jos niekur nepabėgsi. Pykti ant kitų, jog kažkam iš mūsų tenka tokie išbandymai ne išeitis. Visuomenė nėra tokia empatiška kokia ją norima pavaizduoti – jai trūksta kontaktinės patirties todėl sąveikaudama su neįgaliaisiais ji dažnai daro klaidas. Todėl ši “Atspindžių” redaktorės klaida kilusi iš nepatyrimo, o ne tyčia.

Priežastys

Spėju (nes neskaičiau pilnos praktikos ataskaitos ir publikacijų kurias parengė praktikantė), kad praktiką atlikusi mergina rengė publikacijas apie renginius, jų turinį, dalyvius, bet nevertino aplinkybių, jog tokie renginiai nepritaikomi žmonėms su negalia (judėjimo, regos, klausos). Tikėtina, kad jai neužkliuvo tai, kad jos aprašomo renginio organizatorius ar viešos vietos (statinio) savininkas nepagalvojo apie žmones su negalia, nors tokia pareiga jiems kyla. Tikėtina, kad praktikantės publikacija buvo ne apie tai. Jei Laura būtų pažiūrėjusi į priežastis kodėl didėja įgalios ir neįgalios visuomenės dalių atskirtis nežiūrint į viešus “valdžiažmogių” pareiškimus, ji pastebėtų, kad kliūčių ir galimos diskriminacijos priežastimi yra ne redaktorė, o renginių organizatoriai ir statinių valdytojai arba nepritaikyta aplinka. Tikrąja įgalios ir neįgalios visuomenės atskirties priežastimi daugumoje atvejų yra nepritaikyta aplinka, o ne empatija. Tačiau apie tai šioje istorijoje neužsimenama.

Suprantama, kad Kaišiadorių „Atspindžių“ redaktorė Virginija Šimkūnienė nurodžiusi žurnalistų liaudies patarlę “žurnalistą maitina kojos”, užsitraukia visuotinę savo kolegų (kurie patys sutinka su šia patarle) neįgaliųjų teisių gynėjų, “valdžiažmogių” ir siekiančių politinio posto nemalonę. Dar blogiau, pelno viešą pasmerkimą ir užtraukia prastą reputaciją vadovaujamam leidiniui. Smerkiantieji ją tinka pirmiems straipsnių, portalų, žurnalų ir tv laidų puslapiams ir kadrams, nes generuoja reitingus leidėjams. Viešos nuomonės formuotojai ją “kala prie kryžiaus” per „nelaikus“. Juk JI DISKRIMINUOJA. Bjaurybė, judošius ir išpera!

Tačiau tikrosios Lauros Blaževičiūtės galimos diskriminacijos priežastys vėl nutylimos, nes už jas atsako tie patys “valdžiažmogiai” kurie nesilaiko STR ir kitų įstatymų statydami ir rekonstruodami visuomeninės paskirties statinius, bei garsenybės kurie savo pasirodymus rengia žmonėms su negalia nepritaikytose vietose. Atsakomybę už diskriminaciją jie perkelia ant atpirkimo ožio – redaktorės Virginijos Šimkūnienės. Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko interviu Lrytas TV nurodo apie asmeninio asistento paslaugą kuri būtina žmonėms su negalia, nes padėtų jiems realiai ir kasdien, tačiau šiai paslauga “valdžiažmogiai” neranda lėšų, o garsenybėms tai neįdomu. Asmeninio asistento pagalba praktikantei Laurai būtų suteikusi galimybę atlikti tas užduotis kurių ji negalėjo atlikti ne dėl diskriminacijos, o dėl savo negalios.

Atlikime testą

Noriu Jūsų paklausti – ar teiginys, kad aš, judantis rateliais negaliu savarankiškai nuvykti į renginį kaimo vietovėje kuri nepritaikyta žmonėms su negalia, nes:

  1. vyksta lauke, pievoje, kur grindinys yra netvirtas – žolė ir aš rateliais nepravažiuosiu;
  2. nevairuoju ir neturiu asmeninio automobilio (tačiau jei ir turėčiau negalėčiau pakliūti į renginio vietą, nes ji nepritaikyta žmonėms su negalia);
  3. be asistento pagalbos negaliu judėti savarankiškai.

kaip nors mane diskriminuoja, įžeidžia mane ar sumenkina mano orumą? Mano nuomone – ne, nes tai realybė kurioje gyvenu kasdien. Aš esu žmogus kuriam reikia pagalbos todėl, kad “valdžiažmogiai” nesilaiko įstatymų kuriuos patys priima arba nepriima tokių kurie užtikrintų man lygias teises. Todėl valstybė ir yra tikroji mano diskriminacijos priežastis. Jos tarnai, politikai, kuriamose tvarkose ir įstatymuose nenumato atsakomybės už diskriminacijos faktus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustačiusi diskriminacijos faktą pateikia rekomendaciją pažeidėjui, tačiau ji (rekomendacija) yra patariamojo, ne liepiamojo pobūdžio, už jos nevykdymą atsakomybė nenumatyta. Taip veikia pvz.: Kauno m. savivaldybė leisdama operatoriui UAB “Kauno arena” valdančiam Žalgirio areną nesilaikyti STR reikalavimų.

Išvada

Jei renginio vieta, į kurią vykdydama redakcijos pavedimą turėjo nuvykti Laura Blaževičiūtė nepritaikyta žmonėms su negalia, tuomet ją diskriminavo šios vietos savininkas, renginio organizatorius, bet ne portalo “Atspindžiai” redaktorė. Ji nesugebėjo korektiškai suformuluoti vertinimo argumentų dėl bendravimo patirties su žmonėmis su negalia stokos, todėl tapo atpirkimo ožiu kurio sąskaita dabar reitingus kraunasi “valdžiažmogiai”, apsišaukėliai žmonių su negalia teisių gynėjai iš socialiai atsakingo fronto apkasų ir pigaus populiarumo siekiančios garsenybės. Spėju, kad ji (“Atspindžių” redaktorė) gali susilaukti kur kas nemalonesnių viešo pasmerkimo pasekmių – ją gali atleisti iš darbo. Bet juk teisuoliams tai nė motais.

Be pykčio.

Šaltinis

Lietuvos ryto publikacija

Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.