Press "Enter" to skip to content

Seimo rinkimai 2020-ieji, II-as turas. Rezultatai neįgaliems.

Atnaujintas: 2020-11-02

VRK patvirtino rinkimų rezultatus kurie rodo sensacingą rezultatą žmonėms su negalia. Nors tai sensacija turėtų būti ne tik jiems, bet ir įgaliems sociologams, politologams ir šiaip politinių rezultatų orakulams. Kalbu apie absoliučiai netikėtą faktą – jau 2 žmonės su negalia dirbs Seime. Pirmiausia žinoma paminėsiu naujieną – Laisvės partijos atstovę Moniką Ošmianskienę. Jau metai ji dirba Vilniaus m. savivaldybės taryboje ir yra sukaupusi pakankamą patirtį būtiną veikti valstybės tarnyboje. Ši seimo narė yra informatikė, todėl jos analitiniai gebėjimai turėtų būti itin užaštrinti. Kitas neįgalus seimo narys, jau pažįstamas – Justas Džiugelis. Nesu tikras dėl šio seimo nario profesijos ar veiklos krypties, todėl nebandysiu spėlioti.

Kokie šių politikų veiklos planai ir ko tikėtis mums, žmonėms su negalia?

Kad prognozuoti būsimos kadencijos rezultatus žinoma reikia lyginti šių politikų veiklą praeityje su tuo ką jie žadėjo rinkimų kampanijos metu. Todėl pažiūrėkime ramiai ir iš eilės. Ką nuveikė J. Džiugelis praėjusios kadencijos Seime? Mano nuomonė apie jo ataskaitą praėjusios kadencijos seime itin kritiška, tačiau vardan objektyvumo atsiribosiu nuo šio politiko veiklos “išnarstymo”. Paminėsiu tik vieną – šis Seimo narys man neatsako į laišką jau apie 2 metai, dirbdamas praeitoje kadencijoje seime atsiribojo nuo labai svarbaus neįgaliems klausimo sprendimo – aplinkos pritaikymo neįgaliems. Tapęs Seimo neįgaliųjų teisių komisijos vadovu vietoje koncentracijos į didžiausią atskirtį lemiančias problemas, jis ėmėsi “politikuoti”. Rezultatus mes žinome – jis pašalintas iš valstiečių žaliųjų gretų ir neteko Seimo ŽSNTK pirmininko posto.

Aptarti Monikos Ošmianskienės politinės veiklos Vilniaus m. savivaldybėje rezultatus sunkiau nei Justo Džiugelio, todėl nebandysiu daryti prielaidų. Ne kartą esu pastebėjęs, jog Monika diskutavo žmonių su negalia teises, aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia. Tai žinoma nurodo į kryptingą politikės veiklą – žmonių su negalia interesų ir teisių atstovavimą. Tačiau negaliu nepaminėti rinkiminės kampanijos metu Monikos viešųjų ryšių sandėrių su kolegomis iš Laisvės partijos – LGBTQ+ bendruomenės atstovais. Be abejonės tai absoliučiai logiška, nes partijos bičiuliai privalo palaikyti vienas kitą, veikti išvien siekiant įgyvendinti bendrus politinio judėjimo tikslus. Pažymėsiu tik vieną BET. Akivaizdu, kad LGBTQ+ bendruomenės atstovai “nesurenka” tokio empatijos balų kiekio kaip neįgalieji, todėl bandymas “supiršti” LGBTQ+ ir neįgaliųjų teises yra labiau politinis sandėris nei idėjų sąlytis. Taip Monika “parsidavė” LGBTQ+ judėjimo atstovams. Todėl atsisakiau jos naujienų srauto viešoje komunikacijoje. Mano vertybinėje skalėje toks sandoris neįmanomas.

Kaip politikai pateko į Seimą?

Atskirai būtina pažymėti būdą kaip abu kandidatai pateko į Seimą – rinkimus II-ame ture. Vienmandatėse apygardose abu kandidatai pralaimėjo. Justas Džiugelis pralaimėjo Nemenčinės apygardoje Ritai Tamašūnienei, o Monika Ošmianskienė pralaimėjo Žirmūnų apygardoje konservatorių kandidatei Paulei Kuzmickienei. Šie II-o turo rezultatai reiškė, kad neįgalių politikų neišrinko vietos gyventojai, jie į seimą pateko tik dėka I-o turo reitingavimo procedūros. Atskirai pažymėsiu šį faktą – abu kandidatai nesulaukė vietos bendruomenės palaikymo, jų patekimas į Seimą nulemtas kitų, ne Nemenčinės ir ne Žirmūnų apygardos rinkėjų balsais. Tai svarbu atsiminti, nes tapę Seimo nariais jie neturi moralinio, tos apygardos kurioje kėlė savo kandidatūras rinkėjų palaikymo. Jie pateko į Seimą mechaniškai. Todėl lieka neaišku kurios bendruomenės interesus jie atstovaus.

Perspektyvos kandidatams

Mano pasirinkimas žinoma nukreiptas naujos politikės atžvilgiu – Monikos Ošmianskienės. Viliuosi, jog ji netaps politikiere, liks politike turinčia moralinį stuburą ir veikiančia savo sąžinės pagrindu. Iš Justo Džiugelio politinių posūkių galima spręsti apie jo vertybinį lauką. Man jis nepriimtinas, nes šis politikas išdavė jam deleguotą pasitikėjimą. Todėl tikėtis II-oje kadencijoje iš jo to ko jis nesugebėjo padaryti per praėjusią, 4-ių metų kadenciją, būtų naivu. Tam reikia moralinio stuburo, žinių bei nuoseklaus, struktūruoto veikimo. Šiomis savybėmis pasižymi Monika Ošmianskienė. Justas Džiugelis per 4-is metus nesugebėjo net pradėti spręsti svarbiausių neįgaliems klausimų – aplinkos ir paslaugų pritaikymo. Praradęs Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pareigas jis tapo politiniu šešėliu besiruošiančiu 2020-ųjų rikimams.

Pabaigai

Labai viliuosi, jog Justo Džiugelio keliu nepasuks Monika Ošmianskienė – net nebadys politikuoti. Vietoje to nuosekliai veiks, kad užimti Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės pareigas ir atsiribos nuo ministerijų bei kitų interesų grupių tikslų įgyvendinimo. Viliuosi, jog ši seimo narė pirmiausia rūpinsis mūsų, neįgaliųjų interesais, o ne įvairių “gynėjų” – NVO kurioms neįgalieji tėra tik verslo subjektas.

Sėkmės Monikai jos pasirinkime.

Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.