Press "Enter" to skip to content

Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia. Seimo Neįgaliųjų teisių komisija (NTK).

Atnaujintas: 2019-11-14

Justas Džiugelis
Foto: Delfi.lt

LR Seimo neįgaliųjų teisių komisija įsteigta 2016 m. rinkimus laimėjus LŽVS. Apie jos steigimą paskelbta 2017 m. birželio 20 d. Pirmuoju jos pirmininku išrinktas seimo narys Justas Džiugelis 2017 m. birželio 21 d. Šis seimo narys juda neįgaliojo vežimėliu todėl daug dėmesio skirta būtent žmonių su negalia problemoms. Apie šios komisijos steigimo priežastis LŽVS pirmininkas pasisakė taip – “Neįgaliųjų komisija buvo įsteigta ne todėl, kad kažkuris Seimo narys yra neįgalus, o todėl, kad šie klausimai būtų prioritetizuoti.”. Apie žmonių su negalia teisių įtvirtinimą LR įstatymuose kalbama nuo to momento kai Lietuvoje buvo ratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija, todėl tokios komisijos steigimas buvo pozityvus žingsnis siekiant perkelti Konvencijos nuostatas į LR įstatymus.

Neįgaliųjų teisių komisijos veiklos prioritetai

  1. Negalią turinčių asmenų galimybių integruotis darbo rinkoje didinimas;
  2. Neįgaliųjų ir juos slaugančių artimųjų socialinių garantijų užtikrinimas;
  3. Neįgaliųjų asmeninio asistento paslaugos reglamentavimo tobulinimas;
  4. Vaikų, turinčių negalią, integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas, galimybių didinimas;
  5. Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų stiprinimas;
  6. Aplinkos (gyvenamosios, darbo, mokymosi, administracinės paskirties pastatų, lauko ir visuomeninės paskirties vietų) pritaikymo neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims didinimas, aplinkos projektavimo pagal universalaus dizaino principus skatinimas.
  7. Neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims pagalbos namuose ir specialiosiose įstaigose paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas.

Aplinkos (gyvenamosios, darbo, mokymosi, administracinės paskirties pastatų, lauko ir visuomeninės paskirties vietų) pritaikymo neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims didinimas, aplinkos projektavimo pagal universalaus dizaino principus skatinimas.

Šis prioritetas susijęs su Kauno Žalgirio arenos istorija apie kurią pradėta rašyti 2017 metų lapkritį. Pirmasis apie tai parašė Lietuvos rytas, kai neįgalus sklandytojas Darius Liaugaudas kreipėsi pastebėjęs, jog Kauno Žalgirio arena žmonėms judantiems rateliais skirtas vietas pardavė UAB Ramirent ir įsteigė rėmėjo vardu pavadintą VIP klubą. Taip 3/4 žmonėms judantiems rateliais skirtų vietų buvo paverstos Ramirent Premium klubu.

Apie šią problemą rašyta ne vieną kartą, apie ją kalbėta nacionalinių kanalų žiniose, ši problema pradėta spręsti tuomet, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Žalgirio areną pripažino diskriminuojančia negalios pagrindu. Toks sprendimas buvo priimtas po kelių mėnesių tyrimo ir paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Problemos sprendimui buvo kreiptasi į Kauno m. savivaldybę, tačiau ji atsisakė dalyvauti šiame procese, nors ir yra Žalgirio arenos savininkė. Ją taip pat sprendė Kauno m. Neįgaliųjų reikalų taryba.

Reikšmė

Štai šiame etape ir prasideda sąsaja su Seimo Neįgaliųjų teisių komisija. Po to kai Kauno meras š. m. kovo mėn. susitikime atsisakė realiai spręsti problemą, kreipiausi į Gediminą Vasiliauską (2018 m. lapkričio 7 d. jis pakeitė pirmąjį pirmininką Justą Džiugelį), Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininką tiesiogiai ir per Seimo kanceliariją. Su Gediminu Vasiliausku susitikome LŽVS būstinėje Kaune. Aptarėme ne tik šią problemą, bet ir kitas su aplinkos pritaikymu žmonėms su negalia susijusias problemas. Vieną iš jų nurodžiau jau tada – Birštono bokšto pritaikymas žmonėms su negalia. Po susitikimo pirmininkui pateikiau medžiagą raštu. Nuo to momento prasidėjo laukimas trunkantis iki dabar.

Nuo mano kreipimosi į Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininką jau praėjo 4 mėnesiai. Per tą laiką papildomai teiravausi kelis kartus tačiau atsakymo nesulaukiau iki šiol. Teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 str. 1 punktas nurodo “Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir dokumentus pareiškėjui pateikia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.”. Taigi šio įstatymo nesilaiko nei Seimo kanceliarija, nei Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas. Tokia ta lietuviška valdžia. Įgaliųjų.

Tačiau svarbiau šioje istorijoje yra tai ką galėjo padaryti, bet nepadarė Seimo neįgaliųjų teisių komisija vadovaujama Gedimino Vasiliausko.

Ši komisija vienu iš savo veiklos prioritetų nurodo aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia. Taigi šios komisijos kompetencijoje yra analizuoti informaciją, diskutuoti su susijusiomis organizacijomis ir institucijomis aptariant problemas ir inicijuoti jų sprendimus. Tai daroma paprastai ir aiškiai – susipažinus su pateikta problema surenkama su ja susijusi informacija, įtraukiamos susiję institucijos ir organizacijos ir posėdžių metu diskutuojant siūlomi problemų sprendimo būdai. Radus tinkamiausią sprendimą jis įgyvendinamas – tai gali būti įstatymo ar kito teisės akto korekcijos rengiant pakeitimų projektą Seime arba kiti būdai jau įstatymus vykdančiojoje grandyje – ministerijoje ar kitose susijusiose institucijose. Tokiu būdu tikėjausi inicijuoti problemų pristatytų Gediminui Vasiliauskui.

Problemos:

  1. Poveikis juridiniam asmeniui kuris pripažintas diskriminuojančiu negalios pagrindu ir paragintas pašalinti diskriminacijos veiksmus, nepaklūsta sprendimui ir atsisako pašalinti tai kas diskriminuoja žmones su negalia;
  2. Atsakomybė už statinių ir pastatų priežiūrą po eksploatacijos leidimo išdavimo;
  3. Atsakomybė už STR reikalavimų nesilaikymą projektinėje ir statybinėje stadijose.

Rezultatai

Rezultatai po 4 mėnesių – nulis, nieko. Paaiškėjo, kad Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas problemų kurias aptarėme dar kovo mėnesį net nepristatė komisijos nariams. Apie tai mane informavo jo pavaduotojas Justas Džiugelis kai į jį kreipiausi birželio pabaigoje. Jo prašymu pateikiau jam visą informaciją ir tikėjausi to paties rezultato – dėmesio, diskusijos ir sprendimų. Deja ir šis seimo narys nesugebėjo atsakyti iki šiol. Liepos 15 d. jis pažadėjo apie tai informuoti komisijos narius per artimiausią komisijos posėdį, tačiau į klausimą kada jis įvyks ir kada pristatys problemas neatsako iki šiol.

Smalsumo vedamas pasitikrinau Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžių tvarkaraštį – pasirodė, jog paskutinis komisijos posėdis šiais metais vyko vasario 5 d., o informacijos kada vyks kiti rasti komisijos interneto svetainėje nepavyko. Patikrinus 2017 ir 2018 metų posėdžių dienotvarkes akivaizdu, kad per metus vyksta apie 12 posėdžių, t. y. kas mėnesį. Remiantis šia posėdžių praktika darau išvadą, jog per 4 praėjusius posėdžius Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas nepristatė šių problemų komisijos nariams. Youtube kanale radau viešai skelbiamus posėdžių vykusių po vasario 5 d. vaizdo įrašus, nes jie transliuojami tiesiogiai. Išvada – Neįgaliųjų teisių komisijos interneto svetainėje informacija pasenusi, neatnaujinama ir nepilna. Įdomu už ką tuomet mokamas atlygis pirmininko patarėjai Monikai Urmonienei kuri nurodoma kaip kontaktinis asmuo?

Reikšmė

Gediminas Vasiliauskas
Šaltinis: Google

Ši istorija padeda suprasti kodėl Seimo Neįgaliųjų teisių komisija kuri viešai ir garsiai deklaruoja, jog veikia aplinkos pritaikymo žmonėms su negalia srityje realybėje to nedaro. Žalgirio problemos atveju atsakymas labai paprastas. Juk Gediminas Vasiliauskas yra visuomeninio judėjimo “Vieningas Kaunas” valdybos narys. Šio judėjimo lyderis – Visvaldas Matijošaitis yra Kauno meras.

Daugiau komentarų turbūt nereikia. Žinoma galima sakyti, jog buvau naivus kreipdamasi į Gediminą Vasiliauską tikėdamasis, jog jo vadovaujama komisija imsis spręsti aptartas problemas, juk jis ir Kauno m. meras bičiuliai, dar daugiau Gediminas Vasiliauskas yra pavaldus Kauno merui visuomeninėje organizacijoje “Vieningas Kaunas”, tačiau net suprasdamas savo veiklos beprasmiškumą siekiau surinkti faktus, nes tik jie yra pagrindas pokyčiams.

Už tai, kad Žalgirio arenoje iš buvusių įrengtų 300 privalomų vietų žmonėms judantiems neįgaliojo rateliais liko tik trečdalis, nes 2/3-osios parduotos įgaliems lankytojams ir rėmėjui, už tai, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnyba skelbiasi suderinusi Birštono bokšto projektą su organizacija atsakinga už aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia ir paskui to bokšto nepritaiko, už tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimų nevykdo pažeidėjas, už tai, kad Konstitucijoje garantuotas lygias teises žmonėms su negalia pažeidžia pati valstybė yra atsakinga ir LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija bei jos vadovas Gediminas Vasiliauskas. Asmeniškai, nes netinkamai organizuoja jos darbą.

Dėl tokio aplaidaus pareigų vykdymo statytojai ir architektai toliau gali pažeidinėti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, STR, Lygių galimybių ir Statybos įstatymus nebaudžiami. Juk jų nusižengimus toleruoja Seimo Neįgaliųjų teisių komisija. Tokioje situacijoje tikėtis efektyvaus problemų sprendimo naivu, tačiau tokių situacijų viešinimas yra tai ką privalome daryti. Nes tik taip galime tikėtis pokyčių.

Šaltiniai

LRS

Neįgaliųjų teisių komisijos įsteigimas
Neįgaliųjų teisių komisijos veiklos prioritetai
Neįgaliųjų teisių komisijos nuostatai
Neįgaliųjų teisių komisijos dienotvarkės

ŽINAU KĄ RENKU

Gediminas Vasiliauskas

Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.