Press "Enter" to skip to content

Apie specialius poreikius neįgaliems žmonėms. Arba kodėl LGKT lyg “batsiuvys be batų”.

Atnaujintas: 2020-06-03

Pasidalinti pastabomis paskatino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuojami Nacionalinės lygybės ir įvairovės apdovanojimai 2019. Puiki iniciatyva indikuojanti mūsų visuomenės supratingumą, šviečianti ją, skatinanti pažinti, atpažinti bei keisti požiūrį į tas visuomenės dalis kurios nešmėžuoja TV ekranuose bei nedalina patarimų kokias kojines pirkti. Žodžiu – apie neįgalią ir nelygią su anais.

“negalią turintiems žmonėms” (darbo šešėliavimo iniciatyva “Duaday”) ir “fizinę negalią turinčius asmenis” (Realybės dokumentikos laida “Ypatingas būtys”) – tai žeminantys orumą apibrėžimai.

Viešumoje dažnokai randasi komentarai tema kaip derėtų įvardinti žmogų judantį rateliais ar kitų techninių pagalbos priemonių pagalba, nematantį, negirdintį ar be matomų fizinių skirtumų. Komentuoja įvairių patirčių ir kompetencijų viešieji ir privatūs asmenys – mokslininkai, tarnautojai, specialistai ir t.t. Žinoma, jog šiame diskurse dalyvauja ir institucijos kurių funkcija formuoti viešąjį žinojimą, nuomonę kaip konkrečiu atveju dera elgtis – kaip įvardinti kitokius (judančius kitaip, nematančius, negirdinčius ar kitaip išsiskiriančius iš “normalios” visuomenės). Viena jų yra ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kuri organizuoja Nacionalinės lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019.

Kur problema?

Jos nėra tiems kurie nerūšiuoja žmonių pagal jų išvaizdą, tikėjimą, lytinę orientaciją, amžių ir kitas socialines kategorijas, tačiau su ja susiduria tie kurie mano, jog visuomenė susideda iš “normalių” ir “nenormalių”. Tuomet kitokiems arba “nenormaliems” įvardinti (išskirti siekiant juos atpažinti) reikia pavadinimų. Bandant atpažinti negalią ilgą laiką kitokie žmonės buvo įvardijami “invalidais”. Keliasdešimt metų po nepriklausomybės atgavimo ši sąvoka tapo nepriimtina ir viešoje erdvėje pradėjo rastis kita sąvoka – “Neįgalus žmogus”. Tačiau apie 2015 m. JT Neįgaliųjų teisių eksperto, profesoriaus Jono Ruškaus pastangomis ši sąvoka pradėta keisti į “Žmogus su negalia”.

Ši skirtis sunkiai pastebima su ja nesusiduriantiems ar susiduriantiems retai. Tačiau ši skirtis turi esminę reikšmę – sąvokoje “Žmogus su negalia” žmogus yra atskiriamas nuo negalios taip saugojant jo orumą, skatinant gerbti pamatines kiekvieno žmogaus teises. Ši sąvoka atitinka ir socialinį negalios sampratos aiškinimą kuriuo siekiama pakeisti vis dar giliai įsitvirtinusį medicininį, akcentuojantį žmogaus susirgimus, fizinius apribojimus ir diagnozes.

Taip pat archaiškai bei nepagarbiai skamba sąvoka “specialūs/us poreikiai/is”. Šia tema jau esu rašęs – Kauno m. Darnaus judumo plano projekto pristatyme dalyvavęs įmonės “Kauno autobusai” vadovas nesuprato mano pastabos – kodėl keleivius kurie naudojasi Kauno autobusais reikia skirstyti į įprastus ir turinčių specialių poreikių. Tai, jog autobusai pritaikyti žmonėms su negalia jam atrodė yra kažkas specialaus. Gal todėl žmonės su negalia važiuojantys miesto autobusais turi specialiųjų poreikių? Nors reiktų manyti, jog jie turi asmeninių (vieno asmens atveju) ir individualių (grupės, kategorijos atveju) poreikių. Kokių? Pvz.: pagalbos įsigyjant visuomeninio transporto bilietą, patenkant į autobusą. Tai asmeninio asistento poreikis kuriame nėra nieko specialaus – tai žmonių su tam tikromis negaliomis kasdienybė. Kaip ir poreikis naudotis visuomeninėmis paslaugomis.

LGKT – “batsiuvys be batų”?

Kodėl šiame komentare reikia minėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir Nacionalinės lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019? Iniciatyvos interneto svetainėje, nominantų pristatyme randame formuluotes “negalią turintiems žmonėms” (darbo šešėliavimo iniciatyva “Duaday”) ir “fizinę negalią turinčius asmenis” (realybės dokumentikos laida “Ypatingas būtys”). Akivaizdu, kad aprašymus parengę LGKT specialistai nepaisė šiuo metu rekomenduojamos viešos, norminės leksikos kuri privaloma tokios institucijos komunikacijoje. Galiu suprasti projektų už kuriuos siūloma balsuoti autorius – nors jie ir veikia žmonių su negalia teisių srityje, tačiau jų pačių kalba ir veikla dažnai prasilenkia su viešai deklaruojamomis vertybėmis. Bet jiems atleidžiama, jie “normalūs”.

Esu tikras, jog tai žiopla klaida, juk Lygių galimybių kontrolieriaus darbuotojai yra žmogaus teisių specialistai, kam jei ne jiems dera žinoti ir viešai vartoti tą norminę leksiką kuri padeda “normaliems” priprasti prie garbaus požiūrio bei pagarbios kalbos su kitokiais, “nenormaliais”. Juk tam šios sąvokos ir skirtos – pašalinti “normalių” ir “nenormalių” kategorijas bei matyti vienas kitame tiesiog žmones, skirtingus ir ypatingus, be etikečių.

Žinoma, jog tai ne covid-19 lygmens problema. Asmeniškai aš turiu draugų įvairiose šalyse – Rusijoje jie įvardinami “invalidais”, vakarų šalyse jie įvardinami “disabled”, “handicaped” ir kt. Tačiau visais atvejais jie yra mano draugai, bičiuliai su kuriais mane sieja interesai, draugystė ir pan. Man netrukdo tai kaip jie įvardijami, jie yra žmonės kaip aš ar bet kuris kitas ir specialiųjų terminų man neprireikia. Juk visi mes turime vardus, esame moterys ir vyrai, specialistai, tarnautojai, mamos, tėčiai ir t.t. (galima rasti dar daug daug kategorijų kurios padėtų mus atpažinti”). Todėl man nereikalingos tokios sąvokos kaip “invalidas”, “neįgalus”, “neįgalus žmogus”, “žmogus su negalia” – randu pakankamai kitų socialinių žymių kurios man padeda bendrauti.

Tačiau tokios institucijos kaip Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba privalo laikytis jų veiklą reglamentuojančių normatyvų. Gėda pelėda, LGKT ;).

Šaltiniai

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai
Kauno SPTŽ – kas tai?

Pasidalink

Būkite pirmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Mission News temos autorius Compete Themes.