Press "Enter" to skip to content

Mitai apie socialines įmones, uždarą ir atvirą darbo rinką, angelus sargus ir judošius

Atnaujintas: 2019-11-13

Rugsėjo 12 d. Seime prasidėjo Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Jame “ietis surėmė” konservatoriai ir valdantieji. Opozicijos atstovai, seimo nariai Justas Džiugelis ir Ingrida Šimonytė kilo į kovą prieš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto senbuvių (ne tik) parengtą įstatymo projekto versiją. Visi dirbo ir dirba intensyviai ne tik seimo salėje ir komitetuose, bet ir viešoje erdvėje už seimo salės ribų. Suprantama kodėl – juk šiuo įstatymu vėl per reglamentuojama socialinių įmonių veikla kurių veiklos lauke “sukasi” virš 30 mln. eurų ir įdarbinta apie 47 000 žmonių su negalia. Taigi priežastys “suremti ietis” yra rimtos ir svarbios.

Dvikovos objektas

Užbėgdamas galimoms spėlionėms noriu pasakyti, jog mano komentaro tikslas ne detali įstatymo analizė ar bandymas kurią nors dėl pakeitimo kovojančių šalių diskredituoti dėl pateikiamų argumentų galimo neatitikimo mano patirčiai ar įsitikinimams. Šiukštu. Šio komentaro tikslas – bandymas pažvelgti į “dvikovos” objektą – žmones su negalią kaip priežastį ir dvikovos pasekmes jiems, rezultatus, konkrečius, apčiuopiamus. Nes be jų neliktų priežasties “suremti ietis ir lieti kraują”.

Jei svarbiausia šio teisės akto tobulinimo priežastimi laikyti žmones su negalia kurie siekia dirbti ir taip pagerinti savo socialine ir materialinę padėtį, tuomet logiška būtų pasiklausti jų pačių – turinčių nuomonę kaip jiems padėti, atsižvelgiant į jų lūkesčiai ir tai kaip jie pasirengę prisidėti patys. Manau, jog panašios apklausos buvo rengiamos, įvairūs specialistai ir politikai jomis disponuoja kurdami geriausius bendradarbiavimo metodus. Todėl metas įvardinti kitas suinteresuotas bendradarbiavimu šalis – valstybę ir darbdavius. Taip mes įgyjame trejybę – neįgalųjį ieškantį darbo, darbdavį ieškantį darbuotojo ir valstybę kuri pasirengusi padėti jiems abiems susitarti.

Kol kas šioje schemoje nematau perskyros kurią viešai skelbia oponentai J. Džiugelis su kolegomis – perskyros tarp SOCIALINIŲ ĮMONIŲ IR NE SOCIALINIŲ ĮMONIŲ. Abiejų tipų įmonių steigėjai ir savininkai (kai tai nėra valstybė ar jos įstaigos) tokia veikla siekia pagrindinio tikslo – pagerinti savo materialinę padėti, t. y. siekia PELNO. Pastebėjau, jog pelno siekimas šiame socialiniame lauke yra demonizuojamas. Kuriama nuomonė, jog siekti pelno socialinėje įmonėje yra nusikaltimas prieš žmoniją todėl tokios įmonės steigėjai nusipelno inkvizicijos laužo liepsnų. Užuojauta jiems. Tačiau svarbiau kas kita – kodėl randasi perskyra: įmonės skaidomos į socialines ir ne bei 47 000 dirbančiųjų neįgaliųjų tampa seimo narių dvikovos objektu?

Socialinė įmonės vs NE socialinė įmonė

Socialinės įmonės turi kur kas daugiau įsipareigojimų ir nurodymų kaip turi vykdyti savo veiklą – pvz.: nustatomi privalomi neįgalių darbuotojų kiekiai, jų darbo valandos ir kt. Tuo pačiu socialinėms įmonėms yra teikiamos įvairios mokestinės lengvatos ir paskatos. Taigi čia įvyksta sandėris tarp valstybės ir verslininko kuris imasi investuoti savo resursus (materialinius ir ne) į tokio tipo partnerystę. Labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžtomis sąlygomis. Daugiau apie siūlomus Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus skaitykite Seimo LSDD frakcijos pranešime žiniasklaidai. Taip pat galite susipažinti su įstatymo projektu čia.

Ne socialinėms įmonėms (neturinčioms tokio statuso) nenurodoma kiek ir kokių darbuotojų privalu įdarbinti – nėra reglamentuojama įgalių ir neįgalių darbuotojų proporcija, jų darbo krūvis ir kt. darbo santykių detalės. Tačiau šioms įmonėms netaikomos tos lengvatos kurios taikomos statusą turinčioms. Taip ne socialinė įmonė turi daugiau laisvės tačiau mažiau lengvatų. Tačiau ir čia įvyksta sandėris tarp tokios įmonės savininko ir valstybės – jie bendradarbiauja, nes abiems šalims tai naudinga, abi šalys siekia rezultato: verslininkas pelno, o valstybė vykdo savo įsipareigojimus žmonėms su negalia – padeda jiems įsidarbinti ir taip pagerinti savo materialinę bei socialinę padėtį.

Jei valstybė bendradarbiauja su abiejų tipų įmonėmis belieka atskleisti kaip. Čia viskas pakankamai paprasta – socialinės ir neturinčios socialinio statuso įmonės įdarbindamos neįgalius darbuotojus gali naudotis valstybės parama per UT (užimtumo tarnyba) siūlomas programas. Taigi, įmonės neturinčios socialinio statuso, kuriose dirba apie 40 000 žmonių su negalia nediskriminuojamos, nes jos turi galimybę pasinaudoti valstybės parama kaip ir tos įmonės kurios turi socialinės įmonės statusą. Šioje priešpriešoje svarbiausia sąlyga yra neįgalus darbuotojas, todėl reiktų diskutuoti kodėl 7000 pasirinko darbą socialinio tipo įmonėje, o 40 000 ne.

Kodėl?

Čia pateiksiu tik kelias prielaidas – gal socialinės įmonės pateikia daugiau darbo pasiūlymų bei šie pasiūlymai yra patrauklesni nei neturinčių socialinės įmonės statuso įmonių pasiūlymai? Gal socialinių įmonių darbo sąlygos ir krūvis yra priimtinesni nei kitų, ne socialinių? Gal socialinės įmonės moka daugiau ir darbas tokio tipo įmonėje neįgaliam darbuotojui yra lengvesnis?

Jei atsakymų į šiuos klausimus ieškoti dirbančiųjų proporcinėje išraiškoje (7000 vs 40 000) tuomet logika diktuotų kitus atsakymus. Padarius prielaidą, jog žmonės su negalia patys laisvai apsisprendžia kokio tipo įmonėje jiems geriau dirbti (juk “motyvuojant” ginklu, gyvuliniais vagonais jų niekas nesuvežė į darbą), akivaizdu, jog dauguma renkasi įmones neturinčias socialinės įmonės tipo. Kodėl? Atsakymas taip pat nesudėtingas jei manysime, kad tai sąmoningas jų apsisprendimas – jiems ten naudingiau.

Tačiau kodėl 40 000 gauna tik apie 1 mln. paramos, kai 7000 sulaukia apie 30 mln kaip komentuoja p. Justas Džiugelis? Šią situaciją galima paaiškinti paprastai – trūksta informacijos. Tuo įsitikinau asmeniškai bendraudamas su likimo bičiuliais. Dauguma nėra girdėję apie UT siūlomas programas ir galimybes įgyti daugiau kompetencijų bei taip tapti patrauklesniu darbo rinkoje. Štai čia, esu tikras, ir turėtų būti tikrasis “valdžiažmogių” veiklos laukas – šios sistemos tobulinimas ir sklaida – kasdienė, intensyvi ir nuosekli. Taip kiekvienas patekęs į bet kokios atskirties lauką būtų pastiprinamas valstybės parama. Tačiau yra privaloma sąlyga – žmogus su negalia privalo to siekti pats. Netapti jo interesų “gynėjų” verslo objektu.

Ne mažiau keista perskyra laikau darbo rinkos skaidymą į atvirą ir ne (supraskime uždarą). Kaip atrodo viena ir kita? Kas yra uždara darbo rinka, aiškių ir lakoniškų apibendrinimų man nepateikė net visagalis Google`as. Tačiau pasisakymų apie atvirą darbo rinką Google`as pažėrė – jie politikierių ir “valdžiažmogių” pasisakymuose. Iš to darytina išvada – tai fikcija kuri tarnauja suinteresuotiems asmenims bei viešųjų ryšių įrankis siekiant patraukti rinkėjus savo pusėn.

Apibendrinimas

Abiejų tipų įmonės siekia pelno, joms reikia darbuotojų ir jos gali bendradarbiauti su valstybe įdarbindamos žmones su negalia, svarbiausią trejybės dalį. Skirtumas – įmonių veiklos metodai ir iš to kylančios vertės – vienų veiklą reglamentuoja griežčiau nei kitų mainais į papildomą paramą. Atrodytų viskas tvarkoje – sistema veikia. Tačiau, jei skelbiama, jog (citatos pradžia) “Seime prasidėjo žmonėms su negalia ypač svarbaus Socialinių įmonių įstatymo projekto pakeitimų svarstymas. Šiandien vykęs balsavimas parlamentarams tapo lakmuso popierėliu, parodžiusiu, kokią politiką jie remia – skaidrią, sąžiningumo bei lygiateisiškumo principu tarnaujančią visiems vienodai ar remiančią saujelės verslininkų, gudriai besinaudojančių netobulais įstatymais, interesus. Deja, nugalėjo antrasis variantas. Kam įdomu, galite pasitikrinti, kas kaip balsavo. Žemiau – argumentai prieš dabartines įstatymo pataisas. O kitą savaitę pateiksime ir daugiau šokiruojančios informacijos (citatos pabaiga)”, darytina prielaida, jog ji veikia negerai ir kažkas dėl to nukenčia. Todėl valdantieji ir opozicija griebiasi ginklų ir skelbia išvaduosiantys neįgaliuosius kuriuos engia pikti darbdaviai siekiantys pelno tik sau bei žada dar daugiau žadą atimančios ir šokiruojančios informacijos!

“Bausti, negalima pasigailėti” ar “Bausti negalima, pasigailėti”?

O jei rimtai, tuomet reikia užduoti klausimus – kodėl reikia smerkti socialines įmones ir nesmerkti neturinčių socialinės įmonės statuso? Kur šioje priešpriešoje uždara ir atvira darbo rinka? Kaip uždaroje darbo rinkoje neįgalieji išnaudojami, o atviroje darbo rinkoje ne?

Atsakysiu taip:

  • Pirma – Lietuvoje nėra uždarų ir atvirų darbo rinkų. Tai politikierių sugalvoti mitai kuriais jie bando pagrįsti savo “kryžiaus žygius”.
  • Antra – tai, jog socialinės įmonės išnaudoja neįgaliuosius yra toks pat mitas, kaip ir tai, jog neturinčios socialinės įmonės statuso to niekada nedarė, nedaro ir nedarys. Nepriklausomai nuo įmonės tipo, darbo santykius reglamentuoja įstatymai kuriuose aiškiai apibrėžiamos darbo sutartį sudarančių šalių teisės ir pareigos. Todėl darbuotojo išnaudojimas galimas bet kokio tipo įmonėje, ne tik socialinėje. Išnaudojimą labiau nulemia neįgalaus darbuotojo savo teisių nežinojimas, ne kompetencija bei nenoras domėtis.
  • Trečia – įmonių skaidymas į blogas-socialines ir geras-nesocialines (nors apie tokias nutylima, tai išvestinė kategorija) yra sąmoningai kuriamas mitas, nes taip sukuriamas priešas prieš kurį kovojama “kalaviju ir ugnimi”, kad pagrįsti savo svarbą ir nuopelnus bei pelnyti rinkėjų balsus.
  • Ketvirta – bandymas įtikinti žmones su negalia dirbančius socialinėse įmonėse, jog jie yra išnaudojami yra priešrinkiminiai viešieji ryšiai. Dirbančių neįgaliųjų skaidymas į 40 000 skriaudžiamų (atseit nesulaukusių valstybės paramos) ir 7000 dirbančių ir remiamų valstybės, bet išnaudojamų darbdavio yra manipuliacijos ta neįgaliųjų dalimi kurie neturi pakankamai kompetencijų atskirti kas yra jų angelai sargai ir kas judošiai siekiantys juos išnaudoti.

Todėl mūsų pozicijos ir opozicijos viešas dialogas šia tema man primena žemiau patalpinto video siužeto herojų dialogą (būtinai žiūrėti su padidintu garsu).

Šaltiniai

Seimo LSDD frakcijos pranešimas žiniasklaidai
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas
LR Seimo dokumentų susijusių su Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu duomenų bazė
Justo Džiugelio komentaras Facebook
Užimtumo tarnybos siūlomos paramos programos

Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.