Press "Enter" to skip to content

Teisė į asmens su negalia orumo neliečiamumą, 21 LR Konstitucijos straipsnis. Praktinis taikymas

Atnaujintas: 2021-05-04

Kodėl vairuotojo su negalia teisė į privatumą trukdo policijai?

Šis komentaras paskatintas asmeninės patirties. Dėl traumos pasekmių esu priverstas naudotis alternatyviais būdais tenkinti visiems žmonėms privalomus fiziologinius poreikius. Tai tapo ilgametės kovos su Lietuvos policija teismuose priežastimi, kuria po teismo sprendimo įsiteisėjimo susidomėjo portalas Lrytas.lt. Per apie 4 metus išeikvota daug valandų darbui su dokumentais, posėdžiaujant, susirašinėjant. Dirbo dvi teismų instancijos, daug teismo posėdžių, teisėjai, advokatai, teismo administracijos darbuotojai, VRM tarnautojai, Policijos departamento pareigūnai, Kauno VPK pareigūnai ir kiti su šiuo procesu susiję asmenys. Visi jie buvo įtraukti į teisminį ginčą tik todėl, kad VRM ir policija neketino ir panašu neketina ateityje (kol kas nėra prielaidų, jog kas nors pasikeitė) laikytis Lietuvoje ratifikuotų tarptautinių susitarimų. Konkrečiai – JT Neįgaliųjų teisių konvencijos.

Teisė į žmogaus orumo neliečiamumą

LR Konstitucijos 21 straipsnyje, piliečiui įtvirtinta teisė į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą. Šio straipsnio 2 dalyje sakoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Mano istorijos kontekste žmogaus orumo neliečiamumas suprantamas kaip draudimas žeminti mane. Kaip tai konkrečiai pasireiškia, rašoma Lrytas.lt publikacijoje “Atkaklus kaunietis policijos pareigūnams įrodė, kad tamsinti automobilio stiklai nėra tik jo užgaida”. Po publikacijos noriu papildomai akcentuoti tai kas galėjo pasirodyti kitiems ne taip svarbu.

Kiekvieno piliečio teisių gynimas pirmiausia yra jo pačio reikalas

Nenoriu, kad pamanytumėte, jog svarbiausia šioje istorijoje – mano užsispyrimas. Jis būtinas siekiant tikslo, bet šioje istorijoje nėra svarbiausiu. Tokiu laikau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą šią problemą vertinti žmogaus teisių ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos kontekste. Ši nuoroda labai svarbi, nes LVAT sukūrė teisinę praktiką kuri pasitarnaus vėlesniuose teisminiuose ginčuose. LVAT rėmėsi jau prieš 10-metį Lietuvoje ratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija.

Kitas, labai svarbus momentas – nesitaikstymas su galimu asmens teisių pažeidimu. Nesant tikru dėl to ar pagrįstai ribojamos Jūsų teisės svarbu konsultuotis su specialistas, tačiau ne mažiau svarbu pačiam domėtis savo teisėmis – susipažinti su svarbiausiais žmogaus teises užtikrinančiais dokumentais – Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Konstitucija, žmonėms su negalia – JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos protokolais.

Svarbiu faktoriumi lėmusiu mano nuoseklų veikimą siekiant tikslo, buvo Vilniaus universiteto teisės klinikos jaunųjų teisininkų pagalba. Be kvalifikuotos ir principinės profesionalų pagalbos žinoma nebūčiau pasiekęs tikslo, nes sistema (pirmos instancijos teismas, policija) veikė išvien. Todėl savo teisių gynimu turi pasirūpinti pats pilietis. Tai skamba ne itin patraukliai, tačiau tokia Lietuvos realybė dabar. Už savo teises reikia kovoti aktyviai, nes dažnai mūsų valstybės resursai išnaudojami ne piliečių labui.

Taip pat svarbu paminėti, kad prieš teismų procesą, jo metu nesikreipiau į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes ši neužsiima tokių atvejų advokacija. Tai interesų politiką vykdanti institucija, tarnaujanti dominuojančiai politinei daugumai. Pati institucija priklausoma nuo politinės daugumos, todėl pirmiausia siekia išlikti kaip aparatas ir kaip galia turinti aptarnauti ją paskyrusius. Šios institucijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir policija jų gali nepaisyti. Todėl čia ieškoti pagalbos buvo ir yra beprasmiška.

Praktinė LVAT sprendimo reikšmė

Pagrindinis sprendimo kreiptis į teismą tikslas, sukurti teisinį precendentą kuris paskatintų VRM ir PD (policijos departamentą) imtis spręsti vairuotojams su negalia aktualią problemą – nustatyti tvarką kuri leistų eksploatuoti transporto priemonę su priekiniais, šoniniais tamsintais langais, daugiau nei leidžiama. Tvarka turi numatyt sąlygas kurias atitinkantiems vairuotojams su negalia, būtų išduotas specialus leidimas vairuoti automobilį su priekiniais, šoniniais tamsintais langais daugiau nei leidžiama.

Tuo tikslu jau kreipiausi į VRM ministrę A. Bilotaitę ir policijos generalinį komisarą R. Požėlą kviesdamas diskusijai kartu su suinteresuotomis šalimis – VRM, policijos, NRD ir NVO atstovais. Po kelių savaičių sulaukiau lakoniško ministrės Bilotaitės referentės atsakymo “Problema mums yra žinoma, dabar kaip tik dirbame ties tuo, susisieksime su jumis, kai tik bus priimti konkretūs sprendimai.”. Nuogąstauju, kad jų “konkretūs sprendimai” be diskusijos vėl bus valdžios galios demonstravimas arba bandymas sukurti apsunkinančią ar atgrasančią nuo bandymo gauti man teismo sprendimu suteiktą leidimą vairuoti transporto priemonę tamsintais priekiniais, šoniniais langais daugia nei leidžiama, tvarką.

Tikėkis geriausio, tačiau ruoškis blogiausiam

Su tokia nuostata laukiu dialogo su VRM ir PD atstovais, tačiau tuo pačiu renkasi vairuotojų su negalia grupė kuri kreipsis į policiją tokio pačio leidimo, remiantis teismo sprendimu mano ginče su policija. Šiuo metu vairuotojai su negalia renka dokumentus, rašo prašymus ir netrukus juos teiks policijai. O tada liks sužinoti – ar policijos generalinis komisaras R. Požėla vėl bandys bylinėtis jau su ne vienu vairuotoju su negalia, kuriam LR Konstitucija garantuotą teisę į žmogaus asmens orumo neliečiamumą, eikvodamas mokesčių mokėtojų lėšas. Tikimės geriausio, bet ruošiamės blogiausiam.

Šaltiniai

Lrytas.lt publikacija “Atkaklus kaunietis policijos pareigūnams įrodė, kad tamsinti automobilio stiklai nėra tik jo užgaida”
LR Konstitucja, 21 str.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
JT Neįgaliųjų teisių konvencija
Vilniaus universiteto teisės klinika

Automobilio langų tamsinimą reglamentuojantys dokumentai

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymas “Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo” 2008 m. liepos 29 d. Nr. 2B-290
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 5-V-445

Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.