Press "Enter" to skip to content

Kas skatina žmonių su negalia ir įgalios visuomenės nesantaiką? Kvietimas pagalvoti prieš artėjančius Seimo rinkimus

Atnaujintas: 2019-12-16

Šiandien noriu pasidalinti komentaru apie sisteminę problemą kuriančią realią atskirtį ir skatinančią neapykantą tarp įgaliųjų ir neįgaliųjų, kuri nesąžiningiems statytojams leidžia apeiti įstatymą bei tvarką skirtą pritaikyti aplinką žmonėms su negalia.

Man nepatinka didieji portalai pardavinėjantys tiesą ir manipuliuojantys ja, tačiau šiandien dalinuosi Delfi.lt publikacija kurioje žurnalistė Raminta Rakauskė pasidalino istorija apie Vilniaus m. Pilaitės mikrorajone, Piliakalnio g. UAB “Omberg” vystomą “Gilužio slėnio” nekilnojamo turto projektą. Publikacijos autorė pateikia vilnietės Sigitos istoriją kuri yra itin reikšminga žmonėms su negalia.

Nors pati Sigita yra įgali, tačiau ji patiria diskriminaciją – tai atvirkštinės diskriminacijos atvejis, kai įgalus žmogaus diskriminuojamas negalios pagrindu!

Sigitai rekomenduočiau kreiptis į LGKT, nes tai atvirkštinės diskriminacijos atvejis, kai neįgaliojo poreikis netinkamai laikantis taisyklių diskriminuoja įgalų žmogų. Tai įgalaus žmogaus diskriminacija negalios pagrindu!

Kas sudaro galimybę diskriminuoti?

Šioje istorijoje akivaizdi projektą vystančios bendrovės “Omberg” vadovo Mindaugo Mockaus manipuliacija blogomis, žmones su negalia leidžiančiomis diskriminuoti taisyklėmis. Sigita nurodo įmonės atstovus teigiant – „mes turėjome numatyti vietas neįgaliesiems ir kai namas bus priduotas, tada tos vietos bus panaikintos”. Sigita teigia netikinti, jog vietą automobiliui prie namo už kuria ji sumokėjo 2 000 eurų jai grąžins. Manau ji teisi, nes apie tai jau kalbėta ne kartą, priešingos istorijos jau įvykę kitame Vilniaus rajone, Perkūnkiemyje. Ten žmonėms su negalia įsigijus butus buvę įrengtos vietos jiems statyti automobilius prie namo, buvo panaikintos po statinio eksploatacijos leidimo išdavimo ir parduotos.

Šios problemos priežastis yra identifikuota ir įvardinta dar 2017 m. – galimybė keisti statinio eksploatavimo taisykles po eksploatacijos leidimo išdavimo (“pridavimo” liaudiškai).

Tai paaiškėjo kai Kauno Žalgirio arena 3/4 žmonėms su negalia skirtų vietų užstatė ir pardavė rėmėjui. Pastačius areną visas aukštas buvo skirtas žmonėms su negalia – aplink visą aikštelę buvo skirta erdvė kurioje laisvai galėjo tilpti visi žmonės su negalia – su lydinčiais asmenimis, įvairių neįgaliųjų organizacijų grupės ar pavieniai renginių lankytojai. Vietos buvo pakankamai visiems. Tokį arenos projekto sprendimą numatė projekto autorius Eugenijus Miliūnas, nes STR (statybos techninis reglamentas) reikalavo skirti 2% vietų žmonėms su negalia nuo bendro arenos vietų skaičiaus. Tai ir buvo padaryta.

Tačiau praėjus keliems metams po arenos atidarymo, 2017 metų rudenį, pats arenos projekto autorius Eugenijus Miliūnas, areną valdančios bendrovės “UAB “Kauno arena” užsakymu pakeitė projektą – neįgaliems skirtą erdvę – ir iš viso aukšto (300 vietų) žmonėms su negalia liko tik apie 60 vietų. Taip, po Žalgirio arenos leidimo eksploatuoti su privalomu kiekiu vietų žmonėms su negalia išdavimo, buvo pakeistos eksploatacijos ir projekto sąlygos – neįgaliems skirtos vietos parduotos.

Tai padaryta su arenos savininkės, Kauno m. savivaldybės leidimu. Kauno m. valdantis Vieningas Kaunas ir meras Visvaldas Matijošaitis tame nemato nieko blogo. Savivaldybė, LGKT sprendimu jau dešimtmetį diskriminuojanti žmones su negalia nusiplauna rankas, ignoruoja kreipinius, meluoja ir manipuliuoja neįgaliųjų organizacijomis ir neįgalių žmonių poreikiais. Tai, jog Žalgirio areną LGKT pripažino diskriminuojančia negalios pagrindu, savininkei – savivaldybei nė motais, ji nemato reikalo sutramdyti operatorių – neleisti miestiečiams priklausančioje arenoje pažeidinėti įstatymų. Kodėl? Nes pačiai miesto administracijai nusispjauti į įstatymus.

Seimo neįgaliųjų teisių komisija

Galima išeitis

Identifikavus šią klaidą, ji aptarta Seime, SADM, NRD, LGKT, apie tai informuoti Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nariai Gediminas Vasiliauskas ir Justas Džiugelis, tačiau rezultatų per 3 metus – nulis (0). Seimo Neįgaliųjų teisių komisija – Justas Džiugelis, Ingrida Šimonytė, Rimantė Šalaševičiūtė, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir žinoma pirmininkas Gediminas Vasiliauskas bei kiti riteriai blizgančiais šarvais paskelbę kryžiaus žygį socialinėms įmonėms, galėjo ištaisyti šią klaidą – inicijuoti įstatymo pataisas kurios būtų užkirtę galimybę manipuliuoti taisyklėmis, bet jiems realūs darbai galintys išspręsti šią problemą neįdomūs, jie užsiėmę asmeniniais ar atstovaujamų partijų reitingais artėjant naujiems rinkimams. Jie nesiteikė šio klausimo per visą tą laiką net įsitraukti į komisijos posėdžių dienotvarkę. Nors komisijos nariai, pirmininkas ir pavaduotojas vieningai žmones su negalia “integruoja atgal į visuomenę” kasmet, ypač gruodžio 3 d., tarptautinės neįgaliųjų dienos proga.

Taip jie mulkina neįgalius ir įgalius, skatina mus kovoti tarpusavyje, nes tik taip jie turi ką veikti – imituoti prasmingą ir visuomenei naudingą veiklą.

Artėjant naujiems Seimo rinkimams, prasidėjus pažadų ir demagogijos lavinai iš TV ir kitų medijų, prieš balsuojant kviečiu Jus pagalvoti ar tie kurie daug kalba, bet savo pažadų netęsi verti Jūsų pasitikėjimo ir balso? Žmonės su negalia kartu su įgalia visuomenės dalimi turi suprasti, jog RATELIAI AR KITAS MATOMAS NEGALIOS POŽYMIS NĖRA KOMPETENCIJA. Kompetencija galinti spręsti tokias problemas yra ŽINIOS ir ĮGŪDŽIAI.

Todėl rinkti į vietos ar nacionalinės valdžios institucijas tuos kurie yra neįgalūs arba skelbiasi jų teisių gynėjais tik todėl, kad jie skelbia gražias nuotraukas socialiniuose tinkluose, skelbia apie susitikimus, apie aplankytus seminarus ar konferencijas yra nepakankamas pagrindas – pirmiausia įsitikinkite ar tai ką jie sako yra padarę! Savo darbu, kasdiene veikla – seime, taryboje, komisijoje, komitete, organizacijoje ar bendruomenėje. Juk darbais, o ne žodžiais mes Tėvyne mylim. Ar ne?

Šaltiniai

Ramintos Rakauskės publikacija Delfi.lt
LGKT sprendimas, jog Žalgirio arena diskriminuoja žmones su negalia
LGKT sprendimas, jog neįgalieji Kauno poliklinikoje diskriminuojami jau dešimtmetį
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos prioritetai

Pasidalink

Būkite pirmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Mission News temos autorius Compete Themes.