Press "Enter" to skip to content

Labiausiai pritaikyto ES miesto apdovanojimai. Ar Lietuvos miestai pasiruošę šiam išbandymui?

Atnaujintas: 2019-08-23

Europos Sąjungos pritaikyto visiems miesto apdovanojimas arba – European Access City Award (ryžausi versti iš anglų kalbos būtent taip, nes pritaikymas skirtas ne tik žmonėms su negalia) pradėtas rengti 2010 metais. Šios inciatyvos autorius – Europos Sąjungos komisija, šis konkursas rengiamas kasmet.

Europos Sąjungoje daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia. Gyvenimas miestuose kurie nepritaikyti jų poreikiams tampa problema visai visuomenei – nepritaikytas transportas, paslaugų sektorius lemia šių žmonių atskirtį. Todėl labai svarbu sprendžiant šias problemas atsižvelgti į senstančią ES populiaciją ir planuoti bei projektuoti miestus atsižvelgiant į visų jos gyventojų poreikius vadovaujantis universalaus dizaino principais.

Kodėl verta dalyvauti šiame konkurse?

Nes taip miestai-dalyviai parodo visai Europai kaip jie palengvina gyvenimą mieste visiems – taip pat ir neįgaliems bei vyresnio amžiaus žmonėms, bei kaip planavime išnaudoja universalaus dizaino principus. Taip miestai gali matyti ką dar reikia patobulinti – kaip galima papildomai palengvinti miestiečių gyvenimą. Keisdamiesi patirtimi miestai-dalyviai sužino daugiau bei naudojasi kitų miestų-dalyvių gerąja patirtimi.

Konkursas

Apdovanojamas miestas kuris pagerino miesto pritaikymą šiose srityse:

  1. viešosiose erdvėse;
  2. transporto ir susijusioje infrastruktūroje;
  3. informacija ir komunikacija, įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT);
  4. viešosios įstaigos ir paslaugos;
  5. įsipareigojęs toliau tvariai tobulinti pritaikymą;
  6. gali būti pavyzdžiu ir paskatinti gerosios praktikos taikymą kituose Europos miestuose.

Konkursas apima miesto pritaikymą kasdieniams miestiečių poreikiams ir iš dalies turizmui, tačiau konkretus turizmo produktų ir paslaugų pritaikymas, rinkodaros priemonės neįtrauktos į vertinimo kriterijus.

Lietuvos miestai šiame konkurse

Iki šiol tik 2 Lietuvos miestai dalyvavo/auja panašiame projekte – Europos kultūros sostinės projektas kuriame jau dalyvavo Vilnius ir šiuo metu rengiasi jam Kaunas. Taip pat daugelis didžiųjų Lietuvos miestų turi partnerius miestus užsienyje su kuriais vykdomi įvairūs socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai mainai. Tačiau toks bendradarbiavimas yra gerokai siauresnis nei šiame rašinyje pristatomas geriausiai pritaikyto miesto konkursas.

Be abejonės būtų įdomu jei kuris nors iš Lietuvos didžiųjų miestų ryžtųsi dalyvauti tokiame projekte – tai būtų ne tik sektinas pavyzdys likusiems, bet ir didžiulis impulsas šalies valdžios institucijoms suprasti problemos mastą. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie įgalios ir neįgalios visuomenės dalių bendradarbiavimą, rengiami įvairūs bendri projektai, neįgaliųjų projektų viešinimas tampa vis garsesnis, tačiau tokios privačios iniciatyvos netampa sisteminėmis.

Nors Lietuvoje veikia Neįgaliųjų reikalų departamentas, ratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija, veikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, jau įsteigta JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos komisija bei veikia gausus neįgaliųjų NVO sektorius, tačiau įtraukios valstybinės politikos vis dar pasigendama.

Pavieniai, fragmentiški ar deklaratyvūs bandymai nėra tai kaip privalo elgtis valstybė. Manifestai ir prieš rinkiminės deklaracijos būdingos populistinėms visuomenėms. Atsižvelgiant į šiandienos situaciją akivaizdu, kad nuo šios visuomeninės stadijos nutolome ne per toliausiai. Todėl pasvajoti, jog bent vienas iš Lietuvos miestų priimtų šį iššūkį yra pageidautina. Mums. Neįgaliems. Nes tai taptų išbandymu ne tik mums, neįgaliems, bet ir Jums, mūsų artimiems, įgaliems.

Todėl nuoširdžiai linkiu nors vienam iš didžiųjų miestų – Vilniui, Klaipėdai, Kaunui, Šiauliams, Panevėžiui ar Alytui pabandyti šia tema pagalvoti. Gal būt šių miestų vadovai išdrįs prisiimti šią atsakomybę ir iššūkį vietoje tuščių deklaracijų apie neegzistuojantį prieaugį.

Miestai nugalėtojai

2019 m. pateiktos 52 paraiškos

1 vieta Breda (Olandija). Įvertinant šio miesto pasiekimus komisija pabrėžė – “už nuolatinį miesto tobulinimą siekiant palengvinti neįgalių miestiečių gyvenimą”.

2 vieta Évreux (Prancūzija). Vertinimo komisija Évreux pagyrė už dėmesį nematomoms negalioms.

3 vieta Gdynia (Lenkija). Miestas susilaukė pagyrų dėl iniciatyvų įtraukti žmones su intelekto negalia.

2018 m. pateiktos 26 paraiškos

1 vieta Lionas (Prancūzija). Lionas buvo paskelbtas nugalėtoju, nes 100% šio miesto autobusų yra pritaikyti žmonėms su negalia. Pabrėžta, kad Liono miesto kultūros objektai taip pat pritaikyti visiems miesto gyventojams bei svečiams, miestas pagirtas dėl miesto bibliotekų pritaikymo – įrengti garso knygų skaitytuvai ir tekstą padidinantys ekranai. Pažymėta, jog miestas sukūrė skaitmeninius įrankius žmonėms su negalia, 7,8% miesto tarnautojų sudaro žmonės su negalia. Šis rodiklis gerokai viršija privaloma 6% žymę privalomą Prancūzijoje.

2 vieta Liublijana (Slovėnija). Šis miestas išskirtas už kompleksines pastangas – miesto pritaikymo būtinybė integruota į miesto politiką. Mieste sukurtas komitetas į kurio sudėtį įtraukti vyresni žmonės ir žmonės su negalia tam, kad galėtų tiesiogiai dalyvauto miesto pritaikymo visiems politikoje.

3 vietaLiuksemburgas. Šis miestas pažymėtas dėl pastangų didinant miestiečių sąmoningumą, kad būtų išvengta su negalia susijusių stigmų bei kuriant įtraukų miestą kuriame visi jaučiasi patogiai.

2017 m.

1 vieta Chesteris (JK). Neįgalus amerikietis turistas apsilankęs pasaulinės parodos Expo miesto paviljone 2015 m., šį miestą apibūdino taip – viskas vyko labai gerai, visi buvo labai geranoriški ir man buvo labai nesunku gauti reikalingą informaciją. Prieš kelionę mano dukra apie šį miestą rado visą reikalingą informaciją internete, todėl nedvejodami nusprendėme čia apsilankyti.”.

2 vieta Roterdamas (Olandija). 2014 metais miestas pakeitė reikalvimus kuriais vadovaujantis turi būti įrengiami miesto keliai. Miesto gyventojams buvo suteikta galimybė dalyvauti tiesiogiai – jie galėjo pranešti atsakingoms institucijoms apie nepritaikymo atvejus net telefonu, o šie įsipareigojo reaguoti per 24 val. Tuo tikslu miestas pasiūlė programėlę “Better Outdoors” kurios pagalba buvo galima operatyviai pranešti apie nepritaikymo problemas mieste.

3 vieta Jūrmala (Latvija). Baltijos pajūrio miestas turintis 25 km. balto smėlio paplūdimį ir galintis didžiuotis išskirtiniais SPA pasiūlymais. Jūrmala gali pasigirti triračiais dviračiais vyresnio amžiaus svečiams, dviviečiais dviračiais akliems ar silpnaregiams bei specialiais vežimėliais paplūdimyje neįgaliems. Po 2015 m. rekonstrukcijos miesto visuomeninis transportas ir geležinkelio stotys tapo pilnai pritaikytais žmonėms su negalia – miesto autobusai su žemomis rampomis, kontrastiniais maršrutų numeriais ir paviršiais bei pritaikymu viduje žmonėms judantiems rateliais. Senjorai bei neįgalieji miesto autobusais gali naudotis nemokamai.

Ar lietuviai išdrįs?

Iš aukščiau išvardinto matyti, jog šių miestų bendruomenės ir jų įgaliota valdžia pirmiausia rūpinosi miestiečių ir svečių poreikiais. Ne verslo atstovų ar asmeninio pelno siekiančių asmenų interesais. Toks požiūris būdingas socialiai orientuotoms ir brandžioms Europos bendruomenėms iki kurių tokiems fenomenams kaip Kaunas, Vilnius ar kiti Lietuvos miestai dar toli. Deja. Lieka tikėtis, jog kada nors Lietuvoje rasis sąžiningų ir ne godžių lyderių kurie atsispirs pagundai praturtėti artimo sąskaita.

Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.