Press "Enter" to skip to content

Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia. Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija (LŽNAPA)

Atnaujintas: 2019-08-01

Aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia Lietuvoje vykdo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šią funkciją jau ne vienus metus NRD yra patikėjusi Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijai (LŽNAPA) kuriai vadovauja Nijolė Milkevičienė. Paslaugų pirkimo konkursą ši organizacija laimi kasmet jau ne vienus metus iš eilės, tačiau apie blogus veiklos rezultatus prabilta tik prieš kelis metus.

Pastaruoju metu itin suaktyvėjus neįgaliųjų bendruomenėms, įsteigta ne viena nauja NVO kuri norėtų ir pasiryžusi veikti šioje sferoje. Tačiau jau kelis metus joms nepavyksta sudalyvauti paslaugų pirkimo konkurse dėl organizatoriaus numatytų sąlygų. Pagrindine kliūtimi nurodoma panašios veiklos veiklos patirties stoka. Be šio trūkumo pretenduojančios NVO negali pasiūlyti šios paslaugos vykdymo visoje Lietuvoje. Būtent dėl konkurencijos stokos LŽNAPA veikla jau ne vienus metus kelia abejones ne tik neįgaliųjų bendruomenei, bet ir valstybinių organizacijų atstovams. Ši organizacija veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskrityse.

LŽNAPA veiklos:

  1. informacinėje sistemoje “Infostatyba” esančių neįgaliesiems svarbių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytų pastatų ir inžinerinių statinių projektų sprendinių atitikties statybos techninių reglamentų reikalavimams dėl statinių pritaikymo žmonių su negalia reikmėms tikrinimas;
  2. dalyvavimas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sudarytų nuolat veikiančių komisijų, vykdomose statybos užbaigimo procedūrose;
  3. statinių projektuotojų konsultavimas rengiant bei tikrinant neįgaliesiems svarbių statinių projektus.

LŽNAPA veiklos trūkumai

Šios organizacijos veiklos rezultatai yra prieštaringi, dažnai netgi stebinantys, nes prieštarauja JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms kurios yra įtvirtintos įstatymu, Lygių galimybių įstatymui.

Tokiais pavyzdžiais galima nurodyti ne vieną pastatą ar statinį. Paminėsiu tik kelis – Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija. Kauno miesto savivaldybė, vykdydama rekonstrukciją ne pagerino, o priešingai pablogino situaciją – po pirmo etapo pabaigos paaiškėjo, jog patalpų į kurias galėtų pakliūti žmonės su judėjimo negalia sumažėjo lyginant su iki rekonstrukciniu etapu. Tokiam sprendimui pritarė ir LŽNAPA atstovas Artūras Romualdas Zumaras.

Kauno Laisvės al. / Foto: 15min.lt

Dar vienu objektu Kaune galima nurodyti Kauno Žalgirio areną. Šio projekto autoriaus Eugenijaus Miliūno sprendiniams, LŽNAPA atstovas Artūras Romualdas Zumaras pritarė nors jie ir prieštaravo STR reikalavimams. Vietoje 300 vietų pritaikytų žmonėms judantiems rateliais buvo įrengta tik nepilnas 100-tas.

Žalgirio arena / Foto: Bičiulystė

Negalima nepaminėti ir tik ką atidaryto Birštono apžvalgos bokšto Nemuno kilpų regioniniame parke. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tirdama skundą nusprendė, kad šio bokšto statytojas VSTT (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) neprivalėjo šio statinio pritaikyti žmonėms su negalia, nes jis neįtrauktas į privalomų pritaikyti statinių kategoriją, tačiau tokiam diskriminuojančiam sprendimui pritarė ir LŽNAPA atstovas. Sunku suprasti, kodėl organizacijos kuri deleguota rūpintis aplinkos pritaikymu žmonėms su negalia sprendimai prieinamumą mažina, o ne didina?

Birštono apžvalgos bokštas / Foto: Vaidas Pilkauskas

Dar keistesniu projektu kuriam pritarė LŽNAPA atstovas galima pavadinti Šatrijos piliakalnio Varnių regioniniame parke sutvarkymo projektą. Šio projekto autorius architektas Aurimas Vengris šio statinio pritaikymą įsivaizduoja taip (foto žemiau). Tokį sprendimą “palaimino” LŽNAPA! Tai jau užribis – akivaizdu, kad nei LŽNAPA nei architektas neturi supratimo kas yra universalus dizainas ir pritaikymas žmonėms su negalia.

Išvados

Akivaizdu, kad tokie LŽNAPA sprendimai negali būti laikomi aplinkos pritaikymu žmonėms su negalia, nes jie didina atskirtį. Dėl tokių sprendimų ne kartą vyko viešos diskusijos su NRD (Neįgaliųjų reikalų departamentu). Tokių sprendimų priežastimi yra nepakankamos šios organizacijos kompetencijos, nes vertinimus vykdančių LŽNAPA atstovų kvalifikacija yra žemesnė nei atestuotų architektų. Prie tokių rezultatų prisideda ir tai, jog LŽNAPA nevykdo pastato / statinio priežiūros po leidimo eksploatuoti išdavimo. Todėl statytojas gavęs leidimą įgyja galimybę pakeisti projektinius sprendimus ir taip pažeisti STR reikalavimus (Kauno Žalgirio arenos atvejis). Už tokius pažeidimus nėra numatyta atsakomybė. Net ir projektinėje stadijoje pastebėti trūkumai nurodžius LŽNAPA nėra šalinami.

Todėl kyla esminis klausimas – ar tokia organizacija kurios veiklos rezultatai prieštarauja jai iškeltiems tikslams gali vykdyti tokią veiklą?

P.s. šiuo metu jau vyksta diskusijos su NRD atstovais dėl naujos aplinkos pritaikymo žmonėms su negalia pritaikymo tvarkos. Siūloma, jog šią funkciją imtųsi vykdyti NRD. Tokia tvarka būtų geresnė, nes priežiūrą vykdanti institucija turėtų daugiau teisinių galių bei kompetencijų ir galėtų geriau užtikrinti aplinkos pritaikymo darbų kokybę.

Šaltiniai

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM
Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Neįgalus Kaunas
Gamtos projektai


Pasidalink

Būkite pirmas!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *